Kaip tatuiruotės ir permanentinio makiažo dažai patenka į odą

Įvadas: permanentinis makiažas – sritis, jungianti kūrybiškumą ir tikslumą. Paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad tatuiruojant dažai į odą daugiausia patenka nuo adatos paviršiaus. Tačiau tiesa sudėtingesnė ir įdomesnė.

Permanentinio makiažo meistrai daug dėmesio skiria eskizams, antakių simetrijai ir naujoms technikoms, tačiau ne visi supranta, kokiu mechanizmu permanentinio makiažo procedūros metu dažai patenka į odą. O šio mechanizmo supratimas galiausiai lemia, kaip suprantama pati technika, kokie pigmento likučiai bus odoje ir koks bus estetinis rezultatas.

Visuose baziniuose permanentinio makiažo kursuose dėstytojai paprastai sako, kad dažai į odą patenka nuo adatos paviršiaus, tačiau tai visiškai netiesa. Iš tikrųjų dažai patenka į odą tada, kai adata ištraukiama! Taip, būtent taip!

Dabar kelių schemų pagalba paaiškinsiu šio proceso etapus!

Taigi, paimkime schematinį žmogaus odos vaizdą. Tai labai supaprastinta schema, tačiau proceso esmei paaiškinti jos pakanka.

Viršutinėje dalyje gana plonas sluoksnis – epidermis. Pagrindinę odos dalį sudaro dermos sluoksnis, ir būtent į šį sluoksnį permanentinio makiažo meistras turi įvesti pigmentą, kad jis ten išliktų ilgai.

Beje, su tuo susiję ir daugybė klaidingų įsitikinimų permanentinio makiažo industrijoje. Kai kurie meistrai įsitikinę, kad dažai turi būti įvedami paviršiškai, į epidermį, ir kad būtent tuo permanentinis makiažas skiriasi nuo tatuiruotės. Skubu jus nuvilti: odos fiziologijos požiūriu tarp tatuiruotės ir permanentinio makiažo nėra jokio skirtumo, išskyrus įvedamo pigmento kiekį. Ir tatuiruojant, ir darant permanentinį makiažą dažai turi patekti į vidurinį odos sluoksnį – dermą.

Toliau paveikslėlyje parodyta adata su dažais ant paviršiaus prieš įeinant į odą. Nieko ypač įdomaus čia nėra. Viskas standartiška, tačiau paskui biomechanikos ir proceso supratimo požiūriu prasideda pats įdomumas!

Kai adata praduria odą ir įeina į ją, dažai nuo adatos paviršiaus nubraukiami dūrio kraštų ir lieka paviršiuje skysto lašo pavidalu, o adata į odą įeina „sausa“. Šiuo momentu gali prasiskverbti labai nedideli pigmento kiekiai, tačiau jie visiškai nereikšmingi.

Buvo laikas, kai buvo populiarinamos specialios tekstūruotos adatos, kurių paviršius buvo ne lygus, o specialiai pašiurkštintas, ir neva dėl to pigmento likutis odoje turėjo būti didesnis. Tačiau rinkos jos neužkariavo, nes pats dažų įvedimo procesas yra iš esmės kitoks, ir tokios adatos didesnio likučio neužtikrino. Be to, šios tekstūruotos adatos labiau traumavo odą.

Tada adata išeina iš odos, ir sekundės dalį odoje lieka ertmė nuo adatos dūrio. Iš viršaus šią ertmę uždaro skystas dažų lašas. Šioje dūrio ertmėje susidaro neigiamas slėgis, ir dėl jo dažų lašas įsiurbiamas į dūrį, kol pati ertmė dėl elastinių odos savybių dar nesusiskliaudė.

Neigiamas slėgis dūrio viduje sukuria siurbimo jėgą, ir nedidelė dažų dalis įsiurbiama į adatos paliktą ertmę. Visa tai vyksta itin greitai ir matyti tik sulėtintai, esant dideliam padidinimui. Kai dalis dažų lašo patenka į odą, skylutė galutinai susiskliaudžia veikiama elastinių dermos ir epidermio savybių ir palieka pigmentą dermos sluoksnyje.

Šis dažų patekimo į odą mechanizmas patvirtintas tyrimais; štai iliustracija iš vieno tokio tyrimo, kurioje matyti identiškas mano aprašytam mechanizmas.

Lawal, Idera, Pankaj Rohilla, and Jeremy Marston. “Drug Delivery via Tattooing: Effect of Needle and Fluid Properties”. Preprint. Bioengineering, 03.02.2021 https://doi.org/10.1101/2021.02.02.429454.

Baigiamosios mintys: permanentinio makiažo mene mokslo supratimas svarbus ne mažiau nei kūrybinis procesas. Šio pigmento įvedimo mechanizmo supratimas logiškai paaiškina, kaip adatos storis, adatos smailėjimas, dažų takumas, meistro rankos spaudimas ir kt. veikia likutį odoje, ir leidžia profesionaliam permanentinio makiažo meistrui sąmoningai valdyti savo dažų įvedimo techniką!

Apie tai kalbėsime būsimuose šio tinklaraščio straipsniuose!