Tatuiruotės šalinimas lazeriu sau pačiam: mano eksperimentas

Dar 2017 m. man kilo mintis aiškiai visiems parodyti, kad tatuiruotes galima pašalinti lazeriu saugiai ir be jokių pasekmių odai. Tačiau buvo viena problema – neturėjau nė vienos tatuiruotės. Koks sprendimas? Labai paprastas: reikėjo jas pasidaryti. Taip ir padariau. Pasikviečiau į savo kliniką gerą vietinį tatuiruotoją ir paprašiau padaryti man dvi tatuiruotes. Kodėl dvi? Nes esu mokslininkas ir norėjau atlikti palyginamąjį (split) testą. Paprašiau tatuiruotojo padaryti tatuiruotes kuo panašesnes savo dydžiu ir sodrumu, tais pačiais dažais, tomis pačiomis adatomis ir ta pačia mašinėle, dviejose kūno vietose. Tatuiruotes pasidariau ant žastų, deltinio raumens srityje.

Tatuiruotės neturėjo jokios estetinės vertės. Dariau jas ne dėl grožio, todėl tai buvo tiesiog kvadratai, kažkas panašaus į Windows logotipą. Kvadratą sudarė keturios skirtingo sodrumo dalys – nuo blyškiausios, su mažiausiu pigmento kiekiu, iki sodriausios. Viską transliavau tiesiogiai, ir kažkur net turiu vaizdo įrašą, kaip man daromos tatuiruotės, kad būtų įrodymas, jog jos tikros. Paskui laukiau maždaug devynis mėnesius, kol ėmiausi jas šalinti.

Pirmoji tatuiruotės šalinimo procedūra

Per pirmąją šalinimo procedūrą mano tikslas buvo imituoti komplikaciją. Tai dariau sąmoningai: paprašiau savo klinikos gydytojo atlikti procedūrą kuo agresyviau, atskirais blyksniais, kad išprovokuotume komplikaciją ir pamatytume, kaip ji vystysis. Taigi lazerio energijos tankį pakėlėme labai aukštai ir atskirais blyksniais apdorojome skirtingus kvadratus. Tačiau įdomiausia, kad komplikacijos negavome.

Užtat gavome nuostabų ir paradoksalų artefaktą. Vos po kelių valandų pamačiau, kad atskirų blyksnių vietose pigmentas (tai buvo anglies juodumas – įprastas juodas tatuiruočių pigmentas) tiesiog išnyko. Tai yra atskirų blyksnių vietose mačiau švarią odą be jokių pigmento pėdsakų. Mane tai šokiravo, nes negalėjau to paaiškinti. Iki tol visur – straipsniuose ir mokslinėse publikacijose – buvo rašoma, kad po lazerio pigmentas pašalinamas dar ilgai, padedant imuninės sistemos ląstelėms. Šis procesas ilgas ir trunka labai daug laiko. O čia pamatėme kažką neįtikėtino: pigmentas TIESIOG IŠNYKO. Kelias dienas dėl to negalėjau užmigti, ir nusprendėme pabandyti eksperimentą pakartoti. Ir taip, tą patį efektą pavyko pakartoti ir su kitomis tatuiruotėmis. Pagrindinė sąlyga – tatuiruotės turėjo būti gana senos ir ne itin prisotintos pigmento. Tai matėme ne kartą, ir tai buvo stulbinama.

Paradoksalus atradimas ir patentas

Ilgai negalėjau rasti paaiškinimo, kur dingo pigmentas. Tačiau paieškojęs ir pasigilinęs į literatūrą, mokslinius straipsnius ir tyrimus radau šio reiškinio paaiškinimą. Jis tiksliai paaiškino anglies juodumo pigmento elgseną: su kitais pigmentais tai neveikė, o su anglies juodumu – veikė. Tai vadinama vandens garų ir anglies reakcija. Eksperimentuose ji buvo aprašyta maždaug prieš 15 metų, bet čia ją stebėjome savo akimis, ir tai labai stebino.

Todėl, remdamiesi šio pirminio eksperimento rezultatais, mes su mano gydytoju užpatentavome metodą, kuriame aprašėme, kaip pašalinti pigmentą per vieną procedūrą. Patentą galima rasti šia nuoroda.

Tačiau tolesnis šalinimas buvo ne toks rožinis kaip pirmasis. Pigmento dalelės, supusios išvalytas sritis, pakeitė savo struktūrą, ir jas toliau šalinti buvo sunkiau. Gretimose srityse, kurios per pirmąją procedūrą nebuvo apdorotos, tokio paties efekto pasiekti nepavyko. Nusivylėme, tačiau pats faktas, kad atskirais blyksniais galima pasiekti visišką odos išvalymą, labai įkvepia.

Eksperimento išvados ir pastebėjimai

Be to, paaiškėjo dar vienas įdomus faktas. Dalinis apdorojimas, kai per vieną procedūrą apdorojame 50 % arba 30 % tatuiruotės, o ne visą plotą iš karto, padidina saugumą. Tai yra tokiu režimu galima dirbti su gerokai didesniu energijos tankiu, apdorotose vietose pasiekti beveik švarią odą ir kartu labai sumažinti komplikacijų riziką, nes uždegimo židinius odoje vieną nuo kito skirs neuždegtos odos plotai. O visas tatuiruotės plotas apskritai atlaikys didesnę lazerio energijos apkrovą. Be to, tikimybė sulaukti komplikacijos bus daug mažesnė. Būtent todėl šiuos du faktus, šiuos du reiškinius, užfiksavome oficialiame tatuiruočių šalinimo metodo patente.

Gaila, kad šiuo metodu nepavyko visiškai pašalinti visos tatuiruotės, tačiau vis tiek galite pasiekti „vau“ efektą klientams: atliekate bandomąjį blyksnį, ir jau kitą dieną žmogus toje vietoje mato švarią odą. Būtina sakyti tiesą: su visa tatuiruote toks triukas nepavyks. Tačiau tai ir įrankis dirbti su sodriomis tatuiruotėmis, su didelio ploto tatuiruotėmis, kai viso tatuiruotės ploto apdorojimas pavojingas dėl komplikacijų. Apdorojimą galima padalyti į 2 ar 3 etapus ir taip sumažinti komplikacijų riziką. Tai tikrai daug saugiau.

P. S.

Beje, savo tatuiruotes iš tiesų pasišalinau. Žinoma, nesu labai drausmingas lazerinio šalinimo klientas: jas apdorodavau skirtingais lazeriais – ir nanosekundiniais, ir pikosekundiniais – kai tik pasitaikydavo proga, ir intervalų nesilaikiau, tačiau vis dėlto per 3–4 metus ant pečių neliko jokių tatuiruočių, ir net pamiršau, kur jos buvo. Taigi šiuo požiūriu eksperimentas taip pat pavyko.