Kas yra cheminiai removeriai permanentiniam makiažui šalinti?

Permanentinio makiažo pasaulyje terminas „cheminiai removeriai“ skamba įspūdingai, bet ką jis iš tikrųjų reiškia?

Cheminiai removeriai grožio industrijoje nėra naujovė, tačiau jų naudojimą permanentiniame makiaže vis dar gaubia paslaptis.
Daugelis permanentinio makiažo meistrų laiko juos stebuklingu sprendimu, galinčiu ištaisyti bet kokias nekokybiško permanentinio makiažo ar tatuiruočių problemas. Tačiau laikas išsklaidyti šį mitą: cheminiuose removeriuose nėra nieko stebuklingo. Tai agresyvūs cheminiai tirpalai, kurių sudėtyje gali būti rūgščių, šarmų ar druskų tirpalų ir kurie skirti sustiprinti meistro adatos sukeltą traumą.

Cheminis permanentinio makiažo šalinimas tokiais removeriais — tai mechaninės ir cheminės odos traumos derinys. Mechaninę traumą sukelia adata, panašiai kaip taikant permanentinio makiažo ar tatuiruočių techniką. Odai traumuoti naudojamos tatuiravimo ar permanentinio makiažo mašinėlės, kad cheminis removeris galėtų prasiskverbti į audinius.

Cheminė trauma, savo ruožtu, tiesiogiai priklauso nuo naudojamo cheminio removerio tipo — rūgštinio, šarminio ar druskinio — ir jo agresyvumo lygio. Poveikio spektras labai platus: nuo minimalaus sustiprinimo, būdingo druskiniams cheminiams removeriams, iki itin agresyvaus rūgštinių removerių, kurių pH 1–2, ar šarminių cheminių removerių, kurių pH 13–14, poveikio.

Toks kombinuotas odos pažeidimas sukelia dalinį audinių suirimą, o pigmento dalelės pašalinamos kartu su nekrozavusiais audiniais. Šiame procese labai svarbų vaidmenį atlieka uždegimas, nes jis pritraukia į pažeistą vietą imuninės sistemos ląsteles, kurios uždegiminės reakcijos metu padeda toliau valyti pigmento daleles.

Kuo agresyvesnis poveikis odai, tuo stipresnis uždegimas, o tatuiruotė ar permanentinis makiažas pašalinami per audinių pažeidimą ir nekrozę. Tačiau meistrai dažnai nesuvokia, kaip pavojinga naudoti cheminius removerius iki galo nesuprantant jų agresyvumo. Jie rizikuoja balansuoti ant plonos ribos tarp pigmento pašalinimo ir sveikos odos išsaugojimo ir gali sukelti sunkių pažeidimų bei randų.

Net vienos konkrečios cheminių removerių grupės, pavyzdžiui, rūgštinių, viduje agresyvumas, sudėtis, rūgšties koncentracija ir pH lygis labai skiriasi. Daugelis meistrų nežino, koks jų naudojamo cheminio removerio pH, todėl daro klaidų ir sukelia sunkių komplikacijų. Su šarminiais removeriais situacija dar blogesnė — juos sunkiau kontroliuoti, o jų pH gali siekti 13–14, panašiai kaip kanalizacijos vamzdžių valiklio. Šarminiai removeriai gali suardyti audinius sukeldami kolikvacinę nekrozę, todėl sunku valdyti jų poveikio gylį ir intensyvumą.

Apibendrinant: cheminiai removeriai nėra stebuklingi sprendimai; tai įrankiai, sustiprinantys odos traumą tikintis, kad pigmentas pasišalins kartu su nekrozavusiais audiniais, o oda išsivalys per imuninės sistemos uždegiminį atsaką. Raginu visus permanentinio makiažo meistrus į cheminius removerius žiūrėti itin atsargiai. Išsiaiškinkite jų poveikio mechanizmus, supraskite jų agresyvumą, sudėtį, koncentracijas ir pH lygį ir praktikoje taikykite juos apgalvotai.

Šia tema yra ir kitas straipsnis: Cheminiai removeriai permanentiniam makiažui: mitai ir tiesa