Nudegimai po tatuiruotės šalinimo lazeriu: atvejo analizė

Noriu pasidalyti su jumis labai įdomiu atveju iš savo praktikos.

Atvejo analizė (angl. case study; žodis „case“ reiškia „aplinkybės“, „atvejis“) — tai tikras atvejis, kuriuo remiantis nagrinėjamos teorinės idėjos.

Savo YouTube kanale dažnai nagrinėju įvairias tatuiruočių ir permanentinio makiažo šalinimo komplikacijas. Tarp jų — nudegimai ir, kaip jų pasekmė, randai po netinkamo darbo Nd:YAG Q-switch lazeriais. Deja, ir aš nesu išimtis — savo darbe taip pat kartais susiduriu su komplikacijomis. Nenoriu, kad manytumėte, jog kas nors yra apsaugotas nuo rizikos, dirbdamas su 4 klasės lazeriais situacijose, kuriose kintamųjų yra neįtikėtinai daug.

Jei kas nors jums sako, kad „100 % garantuoja“, jog odos pažeidimų ar komplikacijų nebus ir jų niekada nebūna, jis labai klysta.

Taigi, pradedame.

Ne silpnų nervų žmonėms!

Pacientas L. kreipėsi į mus norėdamas pašviesinti tatuiruotę prieš cover-up. Pirmoji procedūra lazeriu atlikta 2018 m. spalį mūsų medicinos centre, be komplikacijų. Pakartotinė procedūra lazeriu atlikta vizualiai stebint odos reakciją — frost (odos pabalimą). Procedūros metu visa lazeriu apdorojama sritis buvo vėsinama Zimmer Cryo 6 krioaparatu. Procedūros metu taip pat taikėme „Step-by-Step“ (žingsnis po žingsnio) metodą — jau apdorotas sritis paeiliui vėsinome šaltais kompresais. Baigus procedūrą, visa apdorota sritis 30 minučių buvo kontaktiškai vėsinama šaltais kompresais.

Praėjus 6 valandoms po procedūros lazeriu pacientas paskambino ir atsiuntė apdorotos odos nuotraukų: matėsi nudegimai — įvairaus dydžio pūslės, pripildytos skaidraus gelsvo skysčio.

Visai nemalonu — švelniai tariant, sudėtinga situacija.

Pirmiausia papasakosiu, ką darėme, o paskui pasidalysiu savo išvadomis iš šios situacijos. Pacientui akivaizdžiai reikėjo kvalifikuotos pagalbos: paskirti perrišimai ir infekcinių komplikacijų prevencijos priemonės (antrinė infekcija ir pūlingas uždegimas pavojingi, nes blogina prognozę ir didina ryškaus randėjimo tikimybę). Į pirmąjį perrišimą pacientas atvyko jau su dalimi savaime pratrūkusių pūslių. Perrišimo metu steriliomis žirklėmis atvėriau visas dideles pūsles ir išleidau serozinį skystį.

Toliau atlikome visos rankos ozono terapiją kameroje, naudodami didelės koncentracijos ozono ir deguonies mišinį drėgnoje aplinkoje su fiziologiniu tirpalu, 15–20 minučių, o po jos — 15 minučių PDT terapiją raudona šviesa. Po to ant visos pažeistos srities uždėjome tepalinį Branolind N tvarstį su Peru balzamu (Hartmann) ir iš viršaus pritvirtinome sterilia marle bei tvarsčiu.

Perrišimai ir procedūros šiuo metodu buvo atliekami kasdien pirmąsias 5 dienas — uždegimo, negyvų (nekrozinių) audinių atmetimo ir eksudacijos fazės metu. Antibiotikų neskyrėme — nei sisteminių, nei vietinių. Eiga buvo teigiama, antrinės infekcijos nebuvo.

Praėjus 10 dienų po traumos pacientas atvyko pasitikrinti. Žaizdos buvo iš dalies epitelizavusios. Nepaisant kritiškai didelio odos pažeidimo ploto, randėjimo pavyko išvengti. Tai lėmė pasirinktas būdas ir kombinuotų reabilitacijos metodų taikymas. Paprastai tokius pažeidimus lydi antrinė infekcija; gijimas užsitęsia, vyksta antriniu būdu ir palieka įvairaus ryškumo randus. Mūsų atveju tokio scenarijaus pavyko išvengti.

Aptarimas: kodėl taip nutiko?

Galbūt pastebėjote, kad nudegimai apėmė ne visą apdorotą sritį, o stipraus pažeidimo riba odoje matyti kaip ryški linija. Be to, odos sritys be stipraus pažeidimo turėjo daug pigmento ir buvo „prisotintos“ dažų kur kas labiau nei sritys su ryškiais nudegimais. Lazerio dėmių persidengimas apėmė visą tatuiruotės plotą, taigi šis veiksnys procedūros metu buvo įvertintas.

Atidžiai išklausinėję išsiaiškinome, kad prieš procedūrą pacientas savarankiškai užsitepė ant dilbio odos nesertifikuoto anestetiko ir laikė jį maždaug 50–60 minučių po okliuzine plėvele. Žvelgdamas į pažeidimo pobūdį darau prielaidą, kad tokį didelį pažeidimo stiprumo skirtumą ir ryškią ribą lėmė užteptas anestetikas: viršutinėje dalyje okliuzinė plėvelė greičiausiai buvo pasislinkusi, o anestetikas nusitrynęs (poveikis buvo trumpesnis arba jo praktiškai nebuvo), ir pažeidimo laipsnis ten buvo kur kas mažesnis. Anestetikas sukėlė odos kraujagyslių rezginių kraujagyslių spazmą, kuris galiausiai paleido įvykių kaskadą: sumažėjo kraujo perfuzija, mažiau perteklinės šilumos buvo pašalinama, atsirado išemija ir patinimas, o visa tai lėmė patologinę uždegiminę reakciją į lazerį, kuri įprastai nepasitaiko.

Kokias išvadas padarėme iš šio atvejo?

• Surinkite išsamią paciento anamnezę ir paklauskite apie viską, ką jis darė savarankiškai, įskaitant anestetikų naudojimą
• Kai tik įmanoma, nenaudokite anestetikų savo praktikoje, jei galite be jų apsieiti.
• Visada būkite budrūs ir analizuokite situaciją, atsižvelgdami į bet kokius faktus, galinčius paveikti procedūros veiksmingumą ir saugumą

Mūsų atveju ši neįprasta situacija baigėsi gerai, nes turime pakankamai žinių, įgūdžių ir reikiamų išteklių, kad suteiktume tinkamą pagalbą ir kuo labiau sumažintume galimas nepageidaujamas pasekmes.

Tatuiruočių šalinimas lazeriu nėra toks paprastas, kaip atrodo; tai ne šiaip „nušaudyti tatuiruotę“. Atminkite, kad dirbate su gyvu organizmu ir 4 klasės lazeriu. Net turėdami 10 metų patirtį ir tūkstančius pacientų, visada galite susidurti su neįprasta situacija, ir nuo komplikacijų niekas neapsaugotas.

Esu dėkingas už šį atvejį, nes jis privertė mane dar giliau pasinerti į nudegimų komplikacijas, odos vėsinimą ir tokių situacijų prevenciją. Jis privertė susimąstyti apie subtilesnius ryšius tarp odos sandaros, lazerio fizikos, šilumos laidumo, uždegimo fiziologijos ir veiksnių, darančių įtaką procesų kaskadoms audiniuose. Skelbiu šį atvejį, kad jūs nedarytumėte tų pačių klaidų! Noriu, kad suprastumėte, koks atsakingas darbas yra darbas su lazeriais!